Jonatos gėlių ir daigų ūkis

10/04/2025

Laida apie aplinkos puošimą vienmetėmis gėlėmis.

03/03/2025

27/02/2025

Laida apie pomodorų ir arbūzų auginimą.

Šioje laidoje papasakosiu, kaip taisyklingai auginti bei prižiūrėti pomidorus ir arbūzus.

Taip pat pateikiu sąrašą pomidorų veislių 2025 metais auginamų mūsų ūkyje, kuriuos galėsite pas mus įsigyti tik atšilus orams🙂

Aukštaūgės veislės, tokios kaip:
- Brooklyn h;
- Arawak H;
- Carmello H;
- Colibri H;
- Delfine H;
- Esmira H;
- Fuju Pink H;
- Lemon Boy H;
-Tolstoj H;
- Bendida F1;
- Loara F1;
- Ananas;
-Noire de Crimee;
- Oxheart orange;
- Oxheart;
- Toivo F1;
- Tobolsk F1;
- Oranze.

Vyšniniai pomidorai:
- Geltoni, raudoni, juodi vaisiai.

Žemaūgės veislės, tokios kaip:
- Hapynet;
- Betalux;
- Raudonkepuraitė

Balkoniniai pomidorai:
- Raudoni, geltoni, oranžiniai vaisia

Arbūzų veislės:
- Celine F1;
- Livia F1;
- Rosario F1;
- Sugar baby;
- Charleston grey;

Ir tai tik dalis veislių, kurias mes Jums pasiūlysime šį sezoną. Laukiam JŪsų🙂

27/02/2025

Laida kaip auginti daržovių daigus ant palangės ir šiltnamyje.

Daigų kokybė lemia gerą derlių. Norint užsiauginti sveikus daigus svarbu tinkamai viską daryti. Keletas punktų, kad daigai būtų sveiki, užtikrinantys gausų derlių:

- Daigų kokybė priklauso nuo sėklos kokybės, substrato, kuriame jie auginami, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės, maitinamojo ploto. Pirkite ir sėkite tik kokybišką sėklą. Patikrinkite, ar sėklos daigios, jei jų turite likusių iš ankstesnių metų.
- Labai svarbu parinkti tinkamą substratą. Jis turi būti lengvos mechaninės sudėties, purus, pralaidus orui ir vandeniui, neužkrėstas ligų ir kenkėjų, tinkamo rūgštumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Geriausia naudoti jau paruoštus substratus ir skirtus būtent daigams auginti. Pasirenkamas smulkesnės struktūros (0–20 mm) substratas. Prieš naudodami paruoštų durpių subst¬ratą, paskleiskite jį, kad prasivėdintų. Be to, labai svarbu tinkamai sudrėkinti durpes. Nenaudokite daržo žemės, kuri supuola, nes šaknims gali trūkti oro. Taip pat ir į paruoštą durpių substratą nemaišykite daržo žemės. Kad pagerėtų substrato aeracinės savybės, galite durpes sumaišyti su žvyru, perlitu. Tokių mišinių būna gera aeracija, jie imlesni vandeniui. Labai svarbu substrato rūgštumas. Optimalus substrato rūgštumas daigams – pH 6,0–6,6. Agurkams, salotoms tinkamiausias pH 6,2–6,8; saldžiosioms paprikoms, salierams – pH 6,3–6,6. Pomidorai pakenčia rūgštesnį substratą – pH 6,0–6,5; kopūstai – pH 6,5–6,7. Kai substrato rūgštumas netinkamas, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, daigai lėtai auga, jų kokybė būna bloga.
- Kad daigai būtų kokybiški, neperaugę, reikia pasirinkti tinkamą jų sėjos laiką. Tai priklauso nuo to, ar daigai bus sodinami į lauką, ar į šiltnamį. Į šiltnamius sodinamų daržovių sėjos laikas priklauso nuo šiltnamio tipo (stiklinis ar dengtas polietileno plėvele), jo apšildymo. Didelės įtakos turi ir meteorologinės sąlygos, ypač apšvietimas. Auginant daigus sausio–vasario mėnesiais, juos reikia papildomai apšviesti, nes nepakanka natūralaus apšvietimo. Esant mažam apšvietimui, daigai auga lėtai, būna prastos kokybės, todėl gaunamas mažesnis derlius.
- Labai svarbu palaikyti optimalią oro bei substrato, kuriame auga daigai, temperatūrą. Jei oro temperatūra per aukšta, daigai ištįsta, būna lepūs. Esant per drėg¬nam substratui ir žemai jo temperatūrai, sutrinka maisto medžiagų apykaita, šak¬nims trūksta oro, daigai blogai auga, gali susirgti pašaknio ligomis. Jei augimo metu būna labai saulėta ir karšta, daigus apipurkškite vandeniu. Tai geriausia daryti pirmoje dienos pusėje. Maitinamasis plotas taip pat turi įtakos daigų kokybei bei jų augimo spartumui. Svarbu parinkti tinkamas daigyklas ar puodelius daigų auginimui.

27/02/2025

Laida apie pomidorų daigus ir kompozicijų kiemui, balkonui, ar terasai kūrimą.

Net ir nedidelius balkonus išmoningai dekoruojant augalais, žiedais ir kvapais, galima džiaugtis nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų, o nedidukės, tačiau ryškios augalų kompozicijos užgožia nejaukų pastato fasadą.

Labai dažnai nepagalvojama, kur ir kaip jos bus sodinamos, kaip augs – svirs į apačią, vyniosis ar stiebsis į viršų. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokios sąlygos yra balkone augti gėlėms, pagal tai jas ir parinkti.

Taip pat skirtingi yra augalų maistinių medžiagų, temperatūrų svyravimų, vandens, šviesos poreikiai. Vienos gėlės gerai auga pietinėje, pietvakarinėje ar pietrytinėje pusėje esančiuose balkonuose, kitos šiaurinėje. Saulėtuose balkonuose tinka auginti serenčius, margenius, pelargonijas, petunijas, šilokus, žolinius augalus.

Pavėsinguose – greitai augančias sijonuotąsias fuksijas, gumbines begonijas, gebenes, neužmirštuoles, spriges. Vėjuotuose – visžydes begonijas, gebenes, lobelijas, žioveinius. Netgi tada, kai balkonas visą dieną skendi pavėsyje, galima rasti išeitį: pasirinkti šviesius vazonėlius ir juose pasodinti tamsiamėgių augalų. Jei balkonas labai saulėtas, pavėsio jam suteiks vijokliniai augalai.

Balkonuose geriausia auginti vienmečius augalus – jie išauga iš sėklų, žydi ir būna dekoratyvūs tik vieną vegetacijos sezoną, yra pigesni už daugiamečius. Įsigijus sėklų reikia atkreipti dėmesį į tai, kada sėti, kiek laiko augalas augs iki žydėjimo.

Pasodinti prieskoniniai augalai gali būti tokie pat dekoratyvūs kaip ir gėlės.

Įspūdingas krintančias kompozicijas suformuos šliaužiantys ar lipantys augalai – gebenė, tramažolė, žemuogės, skaivuolė. Kiliminiai – doratėlė, portulaka, gazanija, saulažiedė.

Augalų įvairovė mūsų ūkyje labai didelė, todėl mes tikrai Jums patarsime, kokius ir kur augalus sodinti, kaip prižiūrėti.

26/02/2025

Laida apie daržoves ir braškes.

Mūsų ūkyje auginamos daržovės:
- Agurkai;
- Pomidorai;
- Baklažanai;
- Moliūgai,
- Cukinijos;
- Čili pipirai,
- Saldieji pipirai;
- Arbūzai;
- Melionai;
- Prieskoniniai augalai.

Šias metais turėsime šias braškių veisles:
- Klodia;
- Giusy;
- Aprika;
- Licija;
- Joly;
- Sibilė;
- Marmolada;
- Vivara;
- Murano;
- Malvina;
- Sonata;
- Asia;
- Rumba;

Žemuogių veislės:
- Regina;
- Yellow wonder.

26/02/2025

Laida apie agurkus

Agurkai, palyginti su pomidorais ar kitais šiltnamių augalais, yra gana reiklūs šilumai ir drėgmei. Todėl tik sudarę tinkamas šilumos, drėgmės ir mitybos sąlygas galime tikėtis gausaus ir ilgo agurkų derėjimo. Apžvelkime dažniausiai pasitaikančias šiltnamių agurkų negandas ir jų sprendimo būdus.

1. Kodėl lapai gelsta.
Agurkų lapai gelsta dėl kelių priežasčių. Jeigu augalai pasodinti per tankiai, jiems trūksta šviesos, lapai pradeda gelsti. Tad agurkus sodinkite tinkamu atstumu ir laiku genėkite atžalas. Kai trūksta maisto medžiagų, agurkų lapai taip pat pradeda gelsti. Šie augalai reiklūs maisto medžiagoms, tad dirvoje jų turi būti pakankamai. Maisto medžiagų gali trūkti, jeigu yra per žema dirvos temperatūra ir augalai jų nepasisavina. Kai dirva šiltnamyje šalta, supuolusi, joje trūksta oro, tada irgi gelsta agurkų lapai. Intensyvaus derėjimo metu, kai dienos apsiniaukusios, lapai irgi gali gelsti. Pagerėjus oro sąlygoms, suintensyvėja fotosintezė ir augalai pažaliuoja. Po intensyvaus vaisių skynimo agurkų lapai gelsta, nes vaisių augimui reikia daug maisto medžiagų. Tad intensyviai derančius agurkus būtina gerai tręšti azoto trąšomis. Lapai gelsta ir tuomet, kai pažeista augalo šaknų sistema. Tai gali būti liga arba mechaninis sužalojimas.

2. Kodėl lapai dėmėti .
Ant agurkų lapų atsiranda dėmių, kai jiems trūksta maisto medžiagų, kai augalai suserga ir esant nepalankioms aplinkos sąlygoms. Kai trūksta kalio, šviesėja lapų pakraščiai, susidaro geltonas apvadas. Kai trūksta magnio, pašviesėja tarpugysliai, susidaro gelsvos dėmės tarp gyslų. Kai trūksta mangano, susidaro aiškus nekrotinis marmurinis piešinys. Įvairios dėmės ant lapų atsiranda, jeigu augalai suserga agurkų mozaika, alternarioze, askochitoze, bakterine dėmėtlige ir kt. Kad augalai nesirgtų, būtų sveiki, reikia sudaryti kuo palankesnes jų augimo sąlygas, vengti didelių temperatūros svyravimų.

3. Kodėl augalai vysta.
Dažniausios augalų vytimo priežastys: drėgmės stoka, dideli dirvos ir oro temperatūros svyravimai, per aukšta druskų koncentracija tirpale, liga. Esant per aukštai temperatūrai šiltnamyje, agurkai gali pradėti vysti. Todėl reikia tinkamai vėdinti šiltnamį, o augalus laistyti šiltu vandeniu.

4. Kodėl krinta užuomazgos
Šiltnamiuose auginant agurkus kartais matyti, kad jie gausiai žydi, suformuoja daug užuomazgų, kurios vėliau pagelsta ir nukrinta. Taip nutinka dėl maisto medžiagų trūkumo. Agurkai mėgsta purią ir derlingą dirvą. Jie auga ir vystosi labai greitai, per gana trumpą laiką užaugina didelį derlių, todėl reikia daug maisto medžiagų. Mikroelementų trūkumas gali būti viena iš užuomazgų kritimo priežasčių. Kita – per didelė druskų koncentracija laistomame tirpale. Jeigu dirva sausa, agurkus dažnai užpuola voratinklinės erkutės. Tačiau drėgmės perteklius agurkams irgi žalingas. Tada augalų šaknys nepakankamai aprūpinamos oru. Užuomazgos krinta, jeigu agurkai laistomi šaltu vandeniu. Tinkamiausias šiltas (22–25 °C) vanduo pirmoje dienos pusėje. Kita užuomazgų kritimo priežastis – per žema dirvos arba per aukšta oro temperatūra. Agurkams labai kenkia temperatūrų kaita.

5. Kodėl vaisiai gelsta
Pirma priežastis – ant augalo susiformavo labai daug užuomazgų ir jis nepajėgia visų išmaitinti. Antra priežastis – mineralinių medžiagų (kalio ir fosforo), reikalingų vaisių formavimuisi, trūkumas. Trečia priežastis – blogas apdulkinimas, jeigu šiltnamyje auga agurkai, kuriuos turi apdulkinti bitės. Dar viena vaisių geltimo priežastis – per gausus agurkų tręšimas šviežiu mėšlu. Agurkai mėgsta mėšlą, bet išskiriamas amoniakas gali būti kenksmingas augalams. Vaisių geltimo priežastis taip pat gali būti liga.

6. Kodėl vaisiai negražūs.
Kai trūksta azoto, pagelsta augalų lapai, mažai žiedų, prastai auga atžalos. Taip pat pakinta vaisių išvaizda: jie būna šviesūs ir netaisyklingos formos – platūs ties koteliu, nusmailėjusiais galais. Kai trūksta kalio, vaisiai panašūs į kriaušę, t. y. susiaurėja prie kotelio. Drėgmės trūkumas šiltnamyje ir nereguliarus laistymas turi įtakos agurkų vaisių išvaizdai. Esant sausai dirvai vaisių augimas sustoja, todėl pakinta jų forma. Kai dirva per sausa arba augalai laistomi nereguliariai, vaisiai tampa kreivi, įgauna lanko formą. Jeigu vaisiai per vidurį susiaurėję, turi „taliją“, priežastis gali būti per dideli temperatūrų svyravimai (dienos ir nakties) arba todėl, kad augalai buvo laistyti šaltu vandeniu. Kai augalai pasodinti per tankiai, vaisiai taip pat gali būti kreivi. Agurkai – šilumamėgiai augalai, todėl jeigu oras vėsus, vaisiai bus kreivi.

7. Kodėl vaisiai kartūs.
Vaisių kartumas yra agurkų genetinė savybė. Šiuolaikinių hibridų vaisiai nekartūs, nes genetiškai šie augalai negamina kartumo suteikiančios medžiagos – kukurbitacino, ir auginimo sąlygos neturi tam įtakos. Senų veislių, kurios neturi tokios savybės, vaisiai gali būti kartūs dėl nereguliaraus augalų laistymo, aukštos oro temperatūros, didelių temperatūrų svyravimų ir kitų nepalankių veiksnių. Kukurbitacinas turi gydomųjų savybių.

8. Kodėl vaisiuose susidaro ertmių
Tuštumų atsiradimą išprovokuoja igreitas užuomazgų augimas. Vaisių augimo greitis priklauso nuo kitų fiziologinių procesų intensyvumo, t. y. mineralinės mitybos, aprūpinimo vandeniu, medžiagų apykaitos. Taigi, aukšta nakties temperatūra (21–23 °C) skatina greitą vaisių augimą, todėl juose gali susidaryti tuštumų. Aukštas azoto lygis, geras vandens tiekimas ir tręšimas CO2 taip pat skatina vaisių augimą, dėl kurio gali susidaryti tuščių ertmių. Dar viena priežastis: smarkiai sumažėjus vaisių apkrovai ant augalo, pažeidžiama pusiausvyra tarp vegetatyvinio ir generatyvinio augimo. Vienu metu ant augalo turi augti 3–5 vaisiai. Jeigu jų mažiau, esantys vaisiai auga greičiau, todėl gali susidaryti tuščių ertmių juose. Ne visada galima gana tiksliai nustatyti vieno ar kito fiziologinio pažeidimo priežastis, nes atskirų veiksnių įtaka yra glaudžiai susijusi.

9. Kuo pavojingi temperatūrų svyravimai.
Dideli temperatūrų svyravimai turi neigiamos įtakos augalų derliui. Jeigu svyravimai didesni negu 10 laipsnių, kemšasi augalo vandens indai, juose susidaro druskų kristalėliai ir augalas pradeda sirgti. Dideli temperatūrų svyravimai tampa agurkų susirgimo šaknies puviniu ir kitomis ligomis priežastimi. Jeigu temperatūra žemesnė negu 12–15 °C ir aukštesnė negu 35 °C, augalai blogai mezga vaisius. Reikia stengtis, kad dirvos temperatūra nebūtų žemesnė negu 16–18 °C. Šaknų sistema jautresnė žemoms temperatūroms negu antžeminė augalo dalis. Todėl reikia, kad šaknims būtų šilta, ypač jeigu atvėsta oras.

10. Pagalba augalams, kai per aukšta temperatūra šiltnamyje
Intensyviai vėdinti. Norint užtikrinti tinkamą šiltnamio vėdinimą, bendras vėdinimo angų plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1/6 šiltnamio ploto. Vėdinant šiltnamį vyksta ne tik oro kaita, bet ir jo judėjimas. Kad būtų užtikrinta augalų mityba, reikia, kad oras aplink lapus judėtų, kad ir vos vos. Oro judėjimas šiltnamyje naudingas dėl kelių priežasčių: padeda sumažinti oro temperatūrą, oro drėgmę, CO2 iš šiltnamio viršaus nukreipiamas link lapų. Didėjant oro judėjimo greičiui, padidėja fotosintezės intensyvumas. Kai oro judėjimas yra silpnas, trūksta CO2, dėl to sulėtėja fotosintezė, sutrinka augalų transpiracija. Tada pablogėja augalų augimas. Jie suserga, tampa jautrūs aplinkos veiksnių svyravimams.

26/02/2025

Laida apie šilauoges

Šilauogių priežiūra nepasibaigia tik pasodinimu. Aptarsiu svarbiausius dalykus, į ką reikia atkreipti dėmesį, kokių priemonių imtis, kad derlius būtų gausus.

1. Šilauogių priežiūra:

Jei uogos nedidelės ir derliaus mažai, pasitikrinkite, ar šilauogė pasodinta tinkamai:

• Saulėta vieta, kad uogos būtų saldžios,
• Šilauogės krūmai ne duobėje ir ne šlapioje vietoje, užtikrinant, kad šaknys neužmirktų;
• Šilauogė buvo pasodinta į rūgščią terpę, o ne į daržo žemę.

Jeigu jūsų sodinukas jau yra pasodintas į paprastą daržo žemę ir nuo pasodinimo neatrodo paaugęs (net jei praėjo keli metai), greičiausiai šaknys neišsiplėtė ir verta persodinti. Iškaskite, pakeiskite duobėje gruntą ir vėl pasodinkite.

2. Drėgmės užtkrinimas:

Rūgščioje durpėje augančioms šilauogėms būtina drėgmė. Jeigu durpė išsausėja, ji pasidaro kaip kempinė, po to jai sunku vėl pasisavinti drėgmę. Todėl tikrai pravartu ir naudinga prie šilauogių įrengti laistymo sistemą.

Žinoma, reikėtų išvengti ir kito kraštutinumo – šilauogė negali augti baloje.

Tinkama šilauogių priežiūra – tai reguliarus krūmo laistymas, siekiant išvengti išdžiūvimo ir užmirkimo.

Ir tiesą sakant, man kartais atrodo, kad būtent drėgmės poreikis yra labiausiai neįvertinamas. Jūs pabandykit laistyti dažniau (ypač jei išvis nelaistėte), būtinai – uogų mezgimo laikotarpiu, ir pamatysite geresnius rezultatus tais metais.

3 Tręšimas:

Pirmais metais po pasodinimo galima patręšti. Sodinimo metu tręšti nereikia, nes ir vazonėlyje pakankamai medžiagų, ir dėl rūgšties nieko daryti nereikia – durpėje rūgšties pirmiesiems metams pakaks.

Jei sodinote pavasarį, praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo, sodinukus jau galima patręšti. Paprasčiausia naudoti organines trąšas arba mineralines trąšas, kurios yra granulėmis. Jas pabersite palei krūmą, grėbliuku pamaišysite su žemėmis, kad trąšos būtų įterptos, ir palaistysite.

Antrais metais po pasodinimo tręšiame pavasarį ir prieš žydėjimą. Trąšos lemia ne tik uogų gausą ir jų dydį, bet ir skonį.

4. Rūgšti dirva:

Šilauogė priklauso nuo įvairių mikroorganizmų, nuo grybelių, kurie gyvena po žeme ir padeda šilauogei įsisavinti maisto medžiagas. Tam, kad jie galėtų gerai funkcionuoti, jiems reikalinga rūgšti terpė. Ir tik tada, kai yra rūgšti terpė, šilauogė gali pasisavinti maisto medžiagas. Todėl labai svarbu, kad laikui bėgant, kai rūgšti terpė susivienodina su aplink esančiomis žemėmis, tas rūgštingumas būtų atstatytas ir palaikomas.

Tam yra sukurta priemonė – tai šilauogių dirvos rūgštiklis. Jo tereikia 2 ml: 10 l vandens.Šiuo rūgštikliu krūmus reikėtų laistyti bent porą kartų per mėnesį. Tokiu būdu užtikrinsime, kad šilauogė auga rūgščioje terpėje ir gali pasisavinti visas maisto medžiagas iš dirvožemio.