05/06/2026
Pokalbis su "geležine gyvate".
Gražuolis mėlynai pasipuošęs patinas pasirinko ne pačią tinkamiausią vietą poilsiui - ant praėjimo. Jam pasisekė, kad sunkokai bei labai nepatogiai nešus krūvą iš medelyno parsivežtų augalų į kiemą, akys išliko budrios ir pastebėjo poilsiautoją greičiau nei ten atsidūrė koja. Stabtelėjus, pasidėjus augalus į šoną ir pasilenkus prie roplio, šis nė neketino sprukti ir visiškai nesipriešino paimamas. Tik garsiai pakvietus vaiką ateiti pasigrožėti, pradėjo smarkiai rangytis delne, kad ištrūktų. Nebuvo triukšmo mėgėjas. Užtat vaiko balsas jį, panašu, apžavėjo. Atsidūręs mažame delne gyvūnas iškart nurimo, pakėlė galvą į veido pusę ir nejudėdamas ilgai klausėsi jam tartų žodžių, tarsi bandytų suprasti garsų prasmę.
Jei tik galėtų kalbėti, pats gluodenas irgi turėtų ką papasakoti. Atskleistų savo paslaptį, kad jis yra visai ne gyvatė, kaip dažnas pagalvoja ar pravardžiuoja, o nepavojingas bekojis driežas, galintis pamesti uodegą pavojaus akivaizdoje. Pasigirtų, kad puikiai moka plaukti, nors tą jau spėjo pademonstruoti, vandens paviršiumi be vargo nusigaudamas iš vieno dekoratyvinio baseino kranto į kitą. Pasidžiaugtų, jog kieme yra nepjaunamų, laukinių vietų, kur jam taip patinka šmirinėti. Pabandytų paskaičiuoti, kiek smulkių šliužų, sliekų ar vabzdžių sugavo paskutinės medžioklės metu. Galbūt primintų, kad jau teko susitikti aną vasarą, nes gluodenai yra sėslūs, o žiemoti grįžta į tas pačias vietas (beje, žiemoja ne po vieną - rudenį netyčia atidengus slaptą miego vietelę, joje glaudėsi grupelė gluodenų). Ir tikriausiai paprašytų atidžiau stebėti katinus, nes yra girdėjęs apie zoologijos sode net pusšimtį metų pragyvenusį giminaitį, todėl labai norėtų pabandyti gyvas ir sveikas sulaukti bent dvidešimtojo gimtadienio, kas ir gamtoje yra įmanoma.
Štai koks žavingas ir įdomus kaimynas.
