08/11/2024
Be mirties nebūtų ir gyvybės 🍂
Trumpėjant dienoms ir vėstant orams tęsiasi didysis gamtos pasirengimas žiemai. Ne taip jau seniai žmonės taip pat gyveno gamtos ritmu. Todėl neatsitiktinai vėlyvojo rudens pradžia, kai pagrindiniai darbai jau pabaigti, būdavo ir išlieka tas metas, kai prisimename savo išėjusius artimuosius, kai susijungia mirusiųjų ir gyvųjų pasauliai. Ne taip jau svarbu, kaip tai įvardiname – Ilgės, Vėlinės ar keltų Samhainas – mūsų artimieji visada su mumis, kol juos mename.
Mirtis arba žūtis, apie kurią dažniausiai vengiame kalbėti ir net galvoti, yra būtina gamtos rato dalis, be jos nebūtų ir gyvybės. Tai labai akivaizdu stebint rudeninius pasikeitimus augalų pasaulyje. Lėtai artėjant lapkričiui vis daugiau spalvingų ar nelabai spalvingų lapų nukloja žemę. Ta lapų paklotė, ne vienam, ypač miestuose, badanti akis, iš tikrųjų yra stulbinantis biologinės įvairovės mikropasaulis, dengiantis dirvožemį – rūšių gausumu išsiskiriančią buveinę, kurioje prieglobstį randa daugiau kaip pusė planetos rūšių. Gausybė būtybių klesti po lapų krūvomis – nuo varlių iki sliekų, sraigių ar vorų. Tai ir puiki vieta peržiemoti drugių kokonams, kitiems vabzdžiams ar voragyviams. Kai bestuburiai, maitindamiesi lapais, juos susmulkina, į veiklą įsijungia bakterijos ir grybai, išlaisvindami vertingas medžiams ir kitiems augalams maisto medžiagas – azotą, kalcį, sierą ir kitas. Taip negyvos augalų liekanos praturtina dirvožemį ir sukuria sąlygas klestėti gyviesiems.
Lapų paklotė kaip mikrobuveinė yra labai įvairi – ją sudaro ne tik lapai, bet ir kitos augalų atliekos – šakelės, žiedai, sėklos, daugiausiai sudarytos iš celiuliozės ir lignino, gyviems augalams sunkiai įsavinamų cheminių junginių. Po mums matomais lapais slepiasi kitas, jau pūvančių lapų sluoksnis, palaipsniui pereinantis į trečiąjį, kurį sudaro tamsi organinė medžiaga, vadinama humusu, būtina augalų augimui ir klestėjimui. Ir tai dar ne viskas. Kai augalai fotosintezės metu paverčia atmosferos anglies dvideginį į biomasę, ji vėliau lapų nuokritų ar negyvos medienos pavidalu atsiduria ant žemės ir užrakinama dirvožemyje. Miškai neturi problemų su nukritusiais lapais, o ir mes savo aplinkoje galėtume palikti jų daugiau, tiesiog ant žemės ar bent komposte, nesukišdami į šiukšlių maišus. Gamta mums padėkotų.
Už žodžius ir nuotrauką ačiū Mindaugas Lapelė
Tekste panaudotos Sruthi Gurudev straipsnio „Leave your dead leaves on the ground this fall“ mintys. Nuorodą rasite komentaruose.